Šių metų rugsėjo 13-ąją įvyko Vytauto Didžiojo universiteto kinų kalbos ir kultūros klubo „Wu Wei“ atidarymas po vasaros sezono pertraukos. Bet, atrodo, tos pertraukos net nebuvo kai kuriems „Wu Wei“ klubo dalyviams – jie keliavo po Kiniją ir iš naujo pažino jos kalbą, papročius ir kultūrą. Nors vienas iš renginio vedėjų ir keliautojų Rimvydas Markevičius teigė, kad jis bijojo, jog vakaras bus familiarus ir skirtas tik keliautojus pažįstantiems asmenims, taip toli gražu nebuvo. Keliautojų pasakojimų mielai klausėsi visi susirinkusieji.
Renginys prasidėjo 19val. ir truko iki 22val. Renginio metu keliautojai ir vedėjai Rimvydas Markevičius ir Andrius Vilkas pasakojo savo nuotykius, griovė bei patvirtino vakariečių nusistovėjusius mitus apie Kiniją (juk ne veltui renginys vadinosi „Mitų griovėjai: Kinijos versija“). Taip pat renginio viduryje buvo surengta trumputė mankšta, atsiduodanti Kinijos dvasia, kurią vedė „Wudang Tao“ rytų kultūros studijos vadovas Aidas Žilinskas. Žinoma, pabaigoje buvo įvyko kiniškos arbatos gėrimo ceremonija su jau Lietuvoje pirktais sausainiukais.
Renginio metu vedėjai Andrius Vilkas ir Rimvydas Markevičius pasakojo savo linksmus, bet kartais nuovargio kupinus nuotykius. Buvo pasakojama apie tai, ką jie matė ir girdėjo įžymiausiose (ir kartais ne tokiose įžymiose) Kinijos vietose, kaip iš nuovargio miegojo visose įmanomose vietose („Tai tiesiog perėmėme iš pačių kinų, nes jie miega visur ir visada“ – dalinosi įspūdžiais Andrius), kaip ragavo patiekalų restoranuose ir kavinėse, kur viskas surašyta tik hieroglifais ir apie paveiksliukus buvo galima tik pasvajoti („Taip imdavome ir durdavome pirštu į pirmą pasitaikiusį patiekalą“ – pasakojo Rimvydas). Vaikinai aptarė nemažai kelionės įspūdžių ir patyrimų, visus juos būtų net sunku išvardyti.
Žinoma, kaip jau minėjau, buvo griaunami ir tvirtinami mitai apie Kiniją. Sugriautieji mitai buvo: kinai valgo viską, kas juda („Netiesa, kinai valgo viską, kas juda ir nejuda“ – juokavo Andrius), kinai yra labai punktualūs (Rimvydas ir Andrius paneigė šį mitą pasakodami apie tai, kad jiems paskaitos turėdavo prasidėti 8val. ryto, o prasidėdavo geriausiu atveju 9val. 30min., nes ne tik studentai, bet ir dėstytojai nuolat vėluodavo), kinai yra kuklūs (vedėjai nė kiek neslėpdami pasakojo kaip jiems į rankas buvo grūdami vaikai nusifotografavimui, nuolat prieidavo žmonės ir prašydavo su jais pasidaryti nuotraukų), Kinija yra tipinė komunistinė šalis ir viskas ten yra blogai („Ten blogai nėra, netgi atvirkščiai – visi žmonės labai laimingi ir patenkinti gyvenimu, nes jais iš tiesų rūpinasi valstybė“ – sakė Andrius)… Sugriautų mitų, žinoma buvo žymiai daugiau nei patvirtintųjų, nors šių irgi pasitaikė. Vienas iš patvirtintųjų mitų buvo: kinų kultūristų nėra (vaikinai buvo sutikę tik vieną kultūristą kiną, kuris visą savo gyvenimą praleido Europoje, todėl nutarė, kad jis nesiskaito).
Pabaigoje Rimvydas su Andriumi kreipėsi į tuos, kurie kinų kalbos mokosi Lietuvoje. „Per 4 ar net 10 metų kinų kalbos Lietuvoje neišmoksit. Reikia stengtis ir mokytis pačiam dėl savęs ir galiausiai nuvykti į Kiniją išbandyti savo jėgų bei suprasti, kad nieko jūs ten Lietuvoje neišmokot“ – sakė Rimvydas. Andrius pridėjo: „Važiuokit, jei ši šalis jums įdomi, nes tikrai pakeisit požiūrį ir stereotipus savo galvoje“.
Visai baigdami renginį vaikinai trumpai aptarė būsimą klubo veiklą bei užsiminė apie ateities planus – oficialų Vytauto Didžiojo universiteto klubą. Deja, kol kas klubo oficialumas tėra graži idėja, bet tikėsimės ir šios idėjos įgyvendinimo.