Pradėjusi skaityti šią knygą vos po poros puslapių sustojau, nes knyga pasirodė nuobodoka. Iš pradžių skaitėsi labai lėtai, sunkiai (knygos pirmasis skyrius toks įdomus – nelabai supranti apie ką čia ta knyga bus). Bet užsispyrusi knygą perskaityti visą – nepasigailėjau.

Iš tiesų patraukia jau vien pavadinimas, kuris iškelia klausimą – čia knyga apie gyvūnus ar ką. Taip pat patrauklu ir knygos pateikimas laiškų forma (dar niekada nebuvau skaičiusi tokio ilgio laiško).

Knygos esmė: „Baltasis tigras“ (verslininkas Ašokas Šarma) rašo Kinijos premjerui laišką į Pekiną apie tai, kaip jis tapo verslininku (tiesiog pasakojama gyvenimo istorija su įvairiomis įžangomis). Tai istorija, kaip paprastas vaikinas iš „Tamsos“ per eina į „Šviesą“. Knygos-laiškų pabaiga šokiruoja. Imi mąstyti, ar Indija tikrai tokia, ar ten tikrai nutinka tokių dalykų.

Perskaičiusi knygą suvokiau, kiek iš tiesų mažai žinau apie Indiją, nors ji ir yra viena iš labiausiai žmones traukiančių šalių dėl savo egzotiškumo.  Štai keli faktai, kuriuos sužinojau (suvokiau) perskaičiusi šią knygą:

1. Indijoje neturtingose šeimose tėvai kartais pamiršta duoti savo vaikui vardą, todėl jis imamas vedinti tiesiog „berniuku“ arba „mergaite“

2. Indija labai painiai susijusi su Kinija ir Amerika (nors tai atrodo logiška, bet anksčiau kažkaip nebuvau apie tai susimąsčiusi)

3. Indija – vienintelė šalis, kur turtingieji turi universalius tarnus, kurie gali tiek vairuoti automobilį, tiek gaminti maistą, tiek masažuoti kojas, tiek žaisti su vaikais…

4. Tarnai Indijoje yra samdomi ne kažkokiam trumpam laikui; specialiai ieškoma kuo jaunesnių tarnų, kad jie išbūtų šeimoje kuo ilgesnį laiko tarpą

5. …

Apibendrinimas: knyga tikrai nuostabi ir verta sugaišto laiko, nors ir šokiruoja 😉